Atsiliepimai

„Vidinis kompasas”  man buvo sugrįžimas į savo vidų – į kas aš esu centrą.

Senokai nebuvau ten užsukęs. Vienam tai padaryti labai sunku, nes mano vidus užverstas įvairiais daiktais. Tuomet išgirstu pasidalinimus ir suprantu – o! Galbūt aš taip pat norėčiau šito atsisakyti - ir, žiūrėk, jau vienas daiktas išmetamas. Arba pamatau, jog kažko nepuoselėjau. Pamažu, bendromis jėgomis jau galiu pamatyti, kur aš esu ir kurlink rodo mano kompasas. Bendromis jėgomis… Ačiū.

„Vidinį kompasą“ apibūdinčiau kaip sustojusį laiką, artumos laiką,  paguodos laiką, atradimų laiką.

Lukas

 

Planavau lankyti visai kitą grupę, tačiau iki šiol dėkoju Dievui, kad patekau į ​​Vidinį kompasą. Aš nežinau, kaip galima savimi labiau pasirūpinti ir kaip galima kitam leisti labiau pasirūpinti tavimi, jei ne einant šią Vidinio kompaso kelionę.

Žengdama į šitą kelią, kuris veda į Šiaurę, pradžioje turėjau daug įvairių ir iki galo neišsigrynintų tikslų. Tiksliai nežinojau, ko einu, kur einu ir su kuo. Intuityviai galvojau apie kažkokią vidinę ašį, kurios, rodos, neturėjau. Jaučiau poreikį pagaliau „​užsiauginti“​ stuburą, kuris nelinktų nuo išorinių ir net vidinių „bangavimų“. Į grupę atėjau tarsi mirusi, ieškodama išeities iš nelengvos situacijos ir labai pasimetusi savyje ir pametusi save kažkur išorėje. Tikrai sakau – atėjau beveik mirusi. Grupėje pradėjau keltis, išgirdau save, kitus. Pradėjau sveikti. Vidinis kompasas tikrai yra ta grupė į kurią reikia ateiti visiems liūdintiems, ieškantiems, nerimaujantiems, klausiantiems. Kad ir kas tai būtų, kad ir ko ieškotumėt, klaustumėt. Kad ir ko liūdėtumėt.

​Kornelija

 

Atradau nuostabią bendrystę, kuri sujungė visą mūsų grupę, lyg išgyvenus kartu didžiulę kelionę. Toks jausmas, lyg tapom sielos broliais. Ne visi klausimai rado atsakymus, iškilo daug naujų, bet procesai, kuriuos išjudino kompasas, tęsis ir tęsis. Aš atradau dvasinio gyvenimo kelio ženklus ir kaip pagal juos orientuotis kasdienybėje. Tiesa, klaidumas nuo to nemažėja. Dėka įžvalgaus vadovės vedimo pradėjau užčiuopti savo vidinę šerdį, kurią iki šiol gaubė rūkas. Todėl džiaugiuosi, o kelionė tesiasi...

Dangaus Šaudyklė


Po krizinės grupės jaučiausi lyg viščiukas, išleistas iš po inkubatoriaus gaubto - nei kur, nei kaip eiti... Su „Kvietimu" lyg buvau priglausta po sparneliu. Ėjo laikas - tiesiog būnant ir stiprėjant.

Na, o „Vidinio kompaso" programa - tai buvo kelias, įvedantis pro savo vidinio gyvenimo vartus. Čia pagaliau pradėjau atgauti vidinį orumą ir lyg dėlionę pildyti savo vidų. Įdomiausia tai, jog ta dėlionė yra tartum gyva. Kiekvieną kartą ji atrodo kitaip, ir tik jaučiant kryptį gali susigaudyti joje...

Aš labai džiaugiuosi turėjusi „Vidinio kompaso" praktiką. Tikiu, kad pasėta sėkla manyje išaugs iki žydinčio medžio...

Daina


Į „Vidinį kompasą" atėjau vedama noro suprasti save, įvardyti sau gyvenimo kryptį. Buvau patyrusi daug nemalonių išgyvenimų, kurie tęsėsi gana ilgą laiką, buvau absoliučia sutrikusi. Pati esu linkusi dramatizuoti, todėl buvau „užstrigusi" neigiamuose išgyvenimuose ir supratau, kad reikia pagalbos iš šalies. Apie „Bendrakeleivius" sužinojau iš draugės, kuri buvo lankiusi krizinę grupę. Susiradau internetinį puslapį ir įdėmiai perskaičiau visų programų aprašymus. Iš visų programų man tinkamiausia pasirodė „Vidinis kompasas". Ši programa gera tuo, kad net ir neturėjusius dalinimosi savo išgyvenimais (tokia aš ir buvau) patirties žmones skatina išmokti atverti savo sielos dalelę ir papasakoti, kokie jausmai ir mintys kilo, perskaičius kiekvieną skyrių ir atlikus užduotis. Ši programa padeda apmąstyti savo gyvenimą, „įlysti" į savo vidų, prisiminti save ne tik dabartyje, bet ir prieš daugelį metų. Man buvo nelengva susitapatinti su siūlomais vaizdiniais, įsivaizduoti save įvairiose situacijose, bet aš nuolat to mokiausi. Netikėtai pati sau supratau svarbiausią dalyką, kad viskas priklauso tik nuo manęs (ne nuo aplinkinių, sėkmės ar kažkokių aplinkybių). Tai man padėjo sustiprinti savo vidinį „aš". Buvo nepaprastai gera klausytis kitų grupės narių išgyvenimų, patirčių. Vienos kai ką papildė, kitos - kai ką atvėrė, o kai kurios buvo absoliučiai skirtingos nuo manųjų. „Vidinis kompasas" padėjo suprasti Dievo vietą mano gyvenime, t.y. padėjo atrasti jį iš naujo. Mintis, kad Dievas mane globoja ir saugo, labai palaiko sunkesnėse situacijose. Tai padėjo man surasti ramybę, kuri užėmė nerimo ir netikrumo vietą.

Daiva S.

 

Per vidinio kompaso pusmetį sudėliojau viską, ką buvau pametusi: nuoseklumą, orumą, tikėjimą, kad ir tamsoje yra šviesa. Mano Dievas iš pikto dėdės policininko tapo geru draugu. Supratau, kad neturiu sunešioti geležinių kurpių, kad nusipelnyčiau gyvenimo, kad viskas šalia.

J.

 

Šiandien, pažvelgusi atgal į nueitą kelią, jau galiu suprasti, kokia svarbi man buvo „Vidinio kompaso" programa. Po skyrybų tikrai gyvenau dvasinėje tamsoje, nepaguodoje, liūdesyje, bet labai norėjau iš viso šio rato išeiti, tačiau nelabai žinojau, kaip tai padaryti. Nusprendžiau gilintis į Margaret Silf knygos „Vidinis kompasas" studijavimą. Pradžioje buvo be galo sunku, buvo daug ašarų ir raudų... Suprantu, kad kitaip ir būti negalėjo, nes turėjau labai sąžiningai atsakyti į esminius ir labai svarbius klausimus. Esu gan uždaras žmogus ir esu pratusi visus savo klausimus pasilikti sau. Tačiau dalyvaujant grupėje ir klausantis atvirų kitų žmonių liudijimo, tirpo ir mano uždarumas. Yra labai svarbu žinoti, kad šalia esantys bendrakeleiviai išgyveno panašią gyvenimišką patirtį, buvo nublokšti iš gyvenimo vėžių panašaus skausmo kaip ir aš pati. Ir dar geriau yra matyti, kaip visi tiesiasi į gyvenimą. Ir aš pati atsiteisiau. Nebeliko mano užsiciklinimo ir desperatiškų troškimų, kad turi būti taip gyvenime ir ne kitaip. Aš pamažu leidžiu Dievui būti Dievu ir atsisakau troškimo viską kontroliuoti PATI.

Mūsų grupės nariai tapo mano artimais ir labai brangiais bičiuliais. Dėkoju Dievui, kad jie atsirado mano gyvenimo kelionėje kaip labai brandūs ir išmintingi bendrakeleiviai. Ačiū grupės vadovei kuri man priminė apie ištiestus tuščius delnus ir laukimą. Ačiū jai už iškeltus prasmingus klausimus ir taiklius pastebėjimus, ačiū už humoro jausmą ir bendravimo laisvumą.
Ačiū asistentei, kad padėjo suprasti, kaip mano užsiciklinę norai mane vargina ir sekina. Ačiū, kad padėjo man nurimti ir atrasti pusiausvyrą. Ačiū, už patarimą pasimatuoti „kitą suknelę"...

Ši programa tiktai nėra panacėja nuo dvasinio skausmo. Niekas tau nepadės, jei pats nenorėsi pasveikti ir dirbti su savimi. Aš labai norėjau pasveikti. Ir jaučiu, kad jau sveikstu. Nors dar daug klausimų mane kankina, tačiau atsirado pasitikėjimas, kad rasiu atsakymą į tuos visus klausimus. Rasiu savo pašaukimą ir gyvenimo prasmę.

Tai buvo geriausia patirtis, kurią gavau šiais metais. Mano gyvenimo KELIONĖ prasidėjo...

Vaida


kur aš buvau?

Vaikščiojau Ieškodamas Dievo....

Ilsėjausi, Nemiegojau, Ilgėjausi, Sapnavau...

Ketvirtadienis...Obuoliai Mums, Pakepti Agnės ;)
....Saulė Apsikabino Sielas!!!!
kur aš buvau...?

p.s. atsakymas didžiosiose raidėse ;)

D.



 

Titulinis

Informacija

 

 

KNYGYNUOSE: