Skyrybų košmaras: kaip išvaduoti įkaitais tapusius vaikus

Skyrybos niekada nebūna lengvos, bet tokio košmaro tikrai nesitikėjau. Taip DELFI teigė vilnietė Natalija, klausdama, ką daryti, kad nebekentėtų bent jau vaikai.

Pasak Natalijos, su vyru jie gyveno beveik dešimt metų, susilaukė sūnaus ir dukters. Prieš pusmetį vyras išėjo pas kitą moterį, kuri laukiasi. Dėl skyrybų ypač išgyvenantis sūnus pradėjo blogai elgtis, skriausti trejais metais jaunesnę sesutę. „Net ir man užvožia, nors anksčiau tikrai nereikšdavo savo pykčio tokiu agresyviu būdu“, - sakė mama.

Mažoji prie jos „nuolat prilipusi, kartais atrodo, kad net nenori su tėčiu bendrauti“. Tačiau didžiausią nerimą Natalijai kelia sūnaus užsisklendimas. „Suprantu, kad jis pyksta dėl skyrybų, tačiau toks įspūdis, kad už tai keršija man. Buvęs vyras labai stengiasi dėl vaikų, perka jiems dovanų, pramogų, bet kai pažadėjęs neateina jų pasiimti, vaikai ne ant jo pyksta, bet mane kaltina, kad negalim sau leisti, kiek tėtis, kad jų nemyliu, nes nenuperku to ar ano, kad pas tėtį gražiau, linksmiau, įdomiau“, - apmaudu Natalijai.

Moters žodžiais, jai pačiai gyvenimas slysta iš rankų, o reikia kažkaip palaikyti vaikus, nekalbant apie materialinius nepriteklius, kurie užgriuvo. „Aną savaitę į mokyklą sūnų žadėjo vedžioti jo tėtis, bet pasikeitė planai ir teko man. Sūnus nuo to laiko kaip žemę pardavęs. Man taip pat pikta, kad buvęs vyras netęsi pažadų, laiko vaikus kaip kokius įkaitus, o tada jie išsilieja ant manęs“, - kartojo Natalija, klausdama, kaip panašiose situacijose elgtis ir per kiek laiko vaikai apsipranta gyventi nepilnoje šeimoje.

Psichologė Julija Ladigaitė vaikams, kurių tėvai išsiskyrę ar skiriasi, Šeimos ir asmens saviugdos centre nuo spalio ves grupę. Paprašyta atsakyti į mamos klausimą, specialistė kreipėsi į skaitytoją asmeniškai.

Natalija,

Skyrybos, kaip ir Jūs pati suprantate, yra didžiulis išbandymas ne tik Jums, bet ir Jūsų vaikams. Šiuo metu labai svarbu, kad pagalbos sulauktumėte visi – ir Jūs, ir Jūsų vaikai.

Pradžioje noriu nuraminti, kad Jūsų vaikų elgesys tokioje situacijoje yra normalus. Vaikams tėvų skyrybos yra didelis smūgis, todėl jie elgiasi ne taip, kaip ligi šiol elgdavosi – jie ieško naujų būdų, kaip gyventi, susidūrus su netikėta ir skaudžia situacija. Kartais geriausias pasirinkimas vaikui gali atrodyti muštynės. Tačiau pergyvenus skyrybas vaikų elgesys vėl normalizuosis. Paprastai skyrybų sukelta vidinė sumaištis vaikams praeina per 2-3 metus, bet elgesys, suteikiant tinkamą pagalbą, gali pasitaisyti ir per porą mėnesių ar net savaičių.

Vienas svarbiausių dalykų, norint padėti vaikams – kalbėtis su jais apie tai, kas vyksta, leisti jiems išsakyti besikaupiančius jausmus ir priimti juos. Jei jie negali to padaryti – tuomet juos „išveikia“ per agresiją, gali prasidėti fiziniai negalavimai. Iš Jūsų dukrelės elgesio galima spėti, kad dabar ji bijo, kad praradusi tėtį praras ir mamą. Stenkitės jai dažnai kartoti, kad jei iš namų išėjo tėtis, tai nereiškia, kad ir mama ją paliks. Patikinkite, kad visada ja rūpinsitės ir kad ji gali jaustis saugi.

Kai Jūsų buvęs vyras netęsi pažado ir neateina pas vaikus, jiems būtina susikaupusius jausmus išreikšti. Geriausia, jei tai galėtų pasakyti tėčiui. Bet jo tuo metu nebūna. Jūs esate artimiausias žmogus, todėl ir nukenčiate. Greičiausiai todėl, kad sūnus žino, jog vis tiek jį mylėsite, net jei jis elgsis ne taip, kaip jūs norite. Šiuo metu tai gali būti Jums padrąsinimas – sūnus taip gali išreikšti savo nepasitenkinimą tėčiui ir kartu parodyti meilę Jums. Klauskite, kai sūnus supyksta, kas jį supykdė, kas jį erzina. Stenkitės nekaltindama vaikų išsakyti, kaip jūs jaučiatės toje situacijoje – kad jums liūdna ir neramu, kai vaikai pyksta, kad norite padėti jiems augti laimingai, saugiai ir linksmai. Galite pasakyti, kad jums liūdna, kai jus kaltina. Mokykite vaikus atpažinti, kokius jausmus jie nešiojasi, padėkite juos išreikšti, mokykite atpažinti, ką jaučiate Jūs ir taip pat mokykite Jūsų jausmus priimti. Padrąsinkite vaikus pasakyti jausmus tėčiui jo atžvilgiu. Mokykite tai daryti su pagarba, aiškiai nusakant situaciją, kurioje tie jausmai sukilo.

Labai svarbu vaikams pabrėžti, kad tėtis išsiskyrė ne su jais, bet su Jumis. Jūsų kaip sutuoktinių ryšiai nutrūko, bet dukrai ir sūnui jis visada bus jų tėtis ir niekas negali to pakeisti. Tai, kad jie dabar rečiau matosi su tėčiu – situacija, prie kurios reikės priprasti. Kai tėtis nebegyvena kartu, jis negali taip dažnai leisti laiko kartu. Pasakykite tai vaikams, kad jiems būtų aišku. Kuo daugiau aiškumo jiems suteiksite, tuo ramiau jiems bus. Daugiausiai kankina nežinomybė.

Visą skyrybų procesą išgyventi labai sudėtinga. Suaugusiems – tai tikra maišatis, skausmo ir nestabilumo laikas. Panašūs jausmai kyla ir vaikams. Kuo daugiau jiems aiškinsite, kas jų toliau laukia, kaip atrodys hų gyvenimas, kuo daugiau padėsite atpažinti ir išreikšti jų viduje slypinčius jausmus, tuo greičiau ir lengviau vaikai išgyvens savo tėvų skyrybas. Bet, žinoma, visada reikia stebėti, ar vaikui gyvenimas netampa per sunkus. Ar jis neišsineša problemų į mokyklą ar darželį? Ar jam nesidaro sunku palaikyti santykius su draugais? Jei pastebite tokius požymius, reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos.

Kviečia 7-10 metų amžiaus vaikus

Psichologė Julija Ladigaitė spalio 6 dieną Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ 7–10 metų vaikams, patyrusiems tėvų skyrybas, pradės 10-ties užsiėmimų ciklą.

Bendrame rate, įvairių užsiėmimų metu vaikai turės galimybę išreikšti savo nuslopintus ar neįsisąmonintus jausmus, baimes, įtampas bei kitus su tėvų skyrybomis susijusius sunkumus. Prieš ir po programos vyks individualios tėvų konsultacijos.

Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ pagalba teikiama ne tik išsiskyrusių šeimų vaikams. Išėjimo iš skyrybų krizės grupėje teikiama specializuota kompleksinė pagalba skyrybas išgyvenantiems bei kitiems šios patirties paliestiems asmenims.

15 sezoną pradedantys „Bendrakeleiviai“ dirba krizių prevencijos, postvencijos, asmens saviugdos srityse. Centro įkūrėjai – psichologė, Individualiosios psichologijos instituto direktorė dr. doc. Rasa Bieliauskaitė, tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis ir ilgametė centro vadovė, saviugdos programų autorė, rašytoja Elvyra Kučinskaitė.

Straipnsio autorė Ieva Urbonaitė-Vainienė

 

2017–09–26

Straipsnis publikuotas www.delfi.lt

 

Titulinis

Informacija

 

 

KNYGYNUOSE: