Žaidimai iš knygos "Kito link" (1d.)


NEVARŽYBINIAI ŽAIDIMAI

IŠ „SENPILĖS ŽAIDIMŲ"

DEGANTI PILIS. Žaidėjų skaičius neribotas. Sustoja dvi grupės, kurias skiria linija. Kiekviena grupė gali siųsti puolėjus į "priešo" pilį. Puolantysis turi giliai įkvėpti oro, nes pilis "pilna dūmų". Įbėgęs į pilį turi paliesti priešininko komandos gynėją (ar kelis gynėjus) ir tebelaikydamas kvapą sugrįžti į savo pilį. Jei jis sugrįžta sveikas, visi jo paliesti priešai pereina į jo pusę. Bet pilies gynėjai gali puolėją savo pilyje sulaikyti (stipriai sučiupdami) ir nepaleisti, kol šis pritrūks oro. Tada puolėjas lieka gynėjų pusėje. Žaidžiama, kol visi žaidėjai atsiranda vienoje pilyje.

RAITELIAI. Žaidėjų skaičius neribotas. Ketvirtadalis žaidėjų sustoja ratu, veidu į išorę, susiima ištiestomis rankomis. Kitas žaidėjų ketvirtadalis vieną ranką deda ant rato žaidėjų rankų (kaip per vieną iš tautinio šokio "Malūnėlis" figūrų). Jie yra rato gynėjai. Antra žaidėjų pusė užlipa vienas ant kito (tik po du!) ir joja į rato vidų, bandydami prasiveržti pro sukibusias rankas. Jeigu gynėjai ranka raitelį paliečia, šie turi atsitraukti ir apsikeisti vietomis, - raitelis tampa žirgu, žirgas - raiteliu. Ratas negali pajudėti iš vietos. Aišku, puolimas pasiseka tik tada, kai visi raiteliai į ratą stengiasi įsiveržti kartu.

PULKAS BĖGA. Žaidžia nuo 12 iki 20 žaidėjų kiekviename pulke.  Pulkas turi būti labai susispaudęs: vieni žaidėjai sustoja veidu į išorę ir   susikimba rankomis, kiti stovi suspausti šio rato viduryje. Pastarieji ant rankų užkelia žvalgą, kuris žiūri, kur pulkas eina. Pulkas turi apibėgti ratą (iki medžio ir aplink medį, aplink akmenį ar iki kokio nors tako ir atgal). Laimi tas pulkas, kuris atbėga greičiausiai.

PABĖGIMAS NAKTĮ. Žaidžiama skiltimis. Visų akys užrištos. Skiltis turi eiti taku "naktį". Takas pažymėtas virvele, kuri nutiesta pro medžius, krūmus, po akmenimis ir panašiai.

ŽMOGAUS IŠGELBĖJIMAS. Žaidžia neribotas skaičius žaidėjų, skiltimis. Jei skiltys nedidelės, buriamasi po dvi skiltis viename būrelyje. Žaidėjai sustoja eilėmis vienas už kito. Stovintis priekyje pasvyra atgal, kiti jį pakelia virš savo galvų. Taip ant rankų visi  "perduodami" į eilės galą, kol pirmasis vėl grįžta į savo vietą.

PATRANKA. Sakoma, kad Gediminas žuvo nuo šaunamojo ginklo (ne nuo strėlės, o nuo patrankos šūvio). Kaip sykis ką tik į jūsų pilį įlėkė patrankos sviedinys, kuris bet kada gali sprogti. Trys pilies gynėjai skubiai sudeda rankas (taip, lyg laikytų tą šovinį). Tada visi kiti kovotojai šiuos tris turi išgabenti už pilies ribų. Tie trys negali judėti ir negali atkabinti rankų, kad sviedinys nesprogtų.

SENOVINĖS VAIŠĖS. Spėjama, kad žiloje senovėje žmonės buvo daug mandagesni, negu mes. Dalyvaudami kunigaikščių puotoje, jie patys nevalgydavo, bet maitindavo vienas kitą. Prisiminkime tuos senus laikus.

ŠERNŲ KARALIJOJE. Dar ir šiandien, o ką kalbėti apie senovę, tankiuose miškuose viešpatauja šernai. Gindami savo šerniukus, jie labai aršūs, karingi. Didesni šernai gali iltimis (dantimis) žmogų sužeisti, savo svoriu net ir tvirtą vyrą nuversti. Staiga jus užpuola šernai,  visas būrys turi sulipti į medžius, ten valgyti savo pietus (ar užkandį) ir tik tada gali saugiai nulipti ant žemės.

IŠVADUOTA PILIS. Priešas buvo užpuolęs pilį, įsibrovęs į vidų, visą būrį surišo viena virve, virvę visaip supainiojo, suvyniojo ir paliko visus surištuosius tamsiame rūsyje be langų, be šviesos (ant akių užrišami kaklaraiščiai). Dabar pilis jau išlaisvinta ir jūs visi turite tamsoje atsinarplioti.

NAKTIES SARGYBA. Labai tamsią naktį (akys užrištos) prireikė visiems tyliai be žodžių išsirikiuoti, kad kunigaikštis matytų visus savo gyventojus. Visi gyventojai rankas turi sukryžiuoti ant krūtinės. Tada kunigaikštis prašo visus sustoti pagal ūgį...

KŪLGRINDA. Esate senovės lietuviai, kurie traukiasi nuo priešo per klampias pelkes į saugią pilaitę miškų gilumoje. Pasitaikė, kad visas būrys beeidamas kūlgrinda - akmenų taku pelkėse, apie kurį žino tik vietiniai gyventojai, - staiga išgirdo kryžiuočių žingsnius ir jų žirgų kanopų bildesį. Turite skubiai visi sustoti ant 50 cm skersmens akmens ir taip išstovėti bent dvi minutes, kol priešas prajos.

ŠVYTUOKLĖ. Ant šakos kabo smėlio ar medžiagos pridėtas maišas. Po šia švytuokle, jos siūbavimo take, kelių centimetrų atstumu  išdėstomi pagaliukai, kankorėžiai ar akmenukai. Švytuoklė paleidžiama ir žaidėjas bando surinkti kiek tik gali daugiau pagaliukų iki švytuoklei sugrįžtant, kad ši jam nepataikytų.

KATINAI. Du žaidėjai stovi keturpėsti, nusigręžę vienas nuo kito. Jie sujungti stipria virve (užnerta ant sprandų), kuri ištiesta jiems per tarpukojį. 2m atstumu kiekvienam žaidėjui padedama nosinaitė, kurią kiekvienas bando pasiekti (nosinaitė - "lašiniai"). "Lašinius" galima tik burna paimti.


IŠ „PAJŪRIO ŽAIDIMŲ"

AUDROS SIGNALAI. Komandos sustoja žąsele, lyg spinduliai pusračiu aplink žaidimo vedėją. Kai vedėjas parodo ar sušvilpia signalus, kurie jūroje laivams nurodo audros ar kitą pavojų, "laivai" kuo greičiau sustoja, apeina vienas kitą, keičiasi vietomis taip, kad kuo greičiau išvengtų pavojaus. Signalų reikšmės: vienas ilgas švilpukas -  lenkti vienas kitą pro kairę pusę; du trumpi - lenkti iš dešinės; du ilgi - rūkas, tai yra - žaidėjai užsimerkia ir pereina į galą vienas po kito; trys trumpi - žmogus iškrito iš laivo (visi nukrenta žemėn - tai gera viso žaidimo pabaiga). Vedėjas taip pat turi spalvotus signalus - kieto popieriaus gabalus, komandos seka ir jais duodamus ženklus.

GELBĖJIMOSI RATAS. Stora virvė padedama ant smėlio (žemės ar grindų), surišta į ratą. Kiek galima daugiau žaidėjų susėda ant žemės, abiem rankomis įsikimba į virvę. Davus ženklą, visi kartu stojasi.


IŠ „MIESTIEČIŲ ŽAIDIMŲ"

KARŠTAS ŠOVINYS. Žaidėjai sustoja ratu, veidu į išorę, pasilenkę taip, kad pro savo tarpukojį matytų rato vidurį, kuriame stovi vienas žaidėjas. Taip pasilenkę meta "karštą šovinį", taikydami į viduryje esantį žaidėją, kol į jį pataiko (pastarasis negali sviedinio paliesti). Tas, kuris pataiko, keičiasi vietomis su išmuštuoju,-  eina į rato vidurį.

VANDENTIEKIS. Dideliame mieste svarbu pristatyti geriamą vandenį kuo sveikesniu ir atsargesniu būdu. Žaidžia visi, susėdę skiltyse vienas šalia kito. Pirmiesiems paduodamas balionas, pusiau pripiltas vandens. Žaidėjai perduoda vandenį tik kojomis, kol balionas pasiekia paskutinįjį. Jei jis nukrenta ar sutrūksta, pradedama siųsti iš naujo. Kurios skiltys sugebės perduoti sveiką balioną? Balionas laikomas batais ar pėdomis.

EPIDEMIJA. Vienintelis būdas išsigelbėti nuo mieste siaučiančios epidemijos - ant nosies užsikabinti kiek galima daugiau žiedų. Kiekvienas žaidėjas pasigamina iš kietesnio popieriaus trikampę ilgą nosį ir ją prisiklijuoja lipnia juosta. Kiekvienas žaidėjas žaidimo vedėjui ant nosies uždeda po vieną žiedą (išpjautą iš popieriaus ratelį ar nedidelį metalinį vielos ar kitokios medžiagos "žiedą", poveržlę). Davus ženklą, žaidėjai savo skilties nariams perduoda savo žiedą tik nosimis, stengdamiesi, kad šis užkristų ant kito nosies. Nebeturintieji žiedo gauna jį iš žaidimo vedėjų. Žaidimo tikslas - kad skiltis surinktų kuo daugiau žiedų per 5 ar 7 minutes. Jei reikia, galima prailginti laiką.

DIDIKŲ LAIŠKAI. Žaidžiama skiltyje ar dviejose skiltyse. Pirmieji keturi skilties nariai išsirenka Lietuvos didikų vardus ar pavardes, pavyzdžiui, Radvila, Sapiega, Valavičius, Barbora Radvilaitė, Katkus..., o likusieji - tik skaičius (pirmasis, antrasis, trečiasis didikas). Siunčiamas labai svarbus raštas. Vienas žaidėjų kreipiasi į kitą panašiu būdu: "Radvila, Perkūnas siunčia laišką trečiajam didikui." Šis turi greitai atsakyti: "Trečiasis didikas siunčia laišką Leonui Sapiegai" (ar kam kitam). Kas ilgai neatsako ar susipainioja, eina į eilės galą. Tada visi vardai pasikeičia, nes tas, kuris atsiranda eilės priekyje, įgyja ir pirmojo vardą,- pavyzdžiui, Radvila. Taip keičiasi ir už jo esančiųjų vardai bei skaičiai.

SUDĖTINGAS NAKTINIS ŽAIDIMAS "SKAUTAI GEDIMINO KALNE". Žaidimo tikslas - naktį be žibintų pasiekti kalną, ant kurio stovi Vilniaus pilies bokštas, bet žaidėjai težino, kad reikia sekti ženklus iki galo, kol pamatys raudonus žiburius, ir tada prie jų prisiartinti.
Iš anksto paruošiami takai: vienur tarp medžių šimtus metrų ištempiami balti siūlai, kitur ant žemės išbarstomi ar ant šakelių pasmeigiami balti plastiko apskritimėliai. Takelių gale padedami į plastikinį maišelį įvynioti degtukai. Netoli starto vietos - popieriniai maišai, paženklinti vienu iš skaičių 1, 2 arba 3, popieriniai puodukai ir žvakutės. Kiekviena svarbi vieta paženklinta tokiu švyturiu, kokį skautai pasigamins: į popierinio maišelio dugną įpilama smėlio, ant jo uždedamas popierinis puodukas, į kurį taip pat įpilta šiek tiek smėlio. Į smėlį įsmeigta deganti žvakutė. Puodukas ir maišas apsaugo žvakę nuo vėjo, o smėlis saugo ją, kad neapvirstų. Toks švyturys matyti iš tolo.
Žaidėjai visą laiką turi tylėti, gali tik pasisveikinti, jeigu nori, sakydami "Labas vakaras", bet žaidimo vedėjai gali atsakyti "Labanaktis", ir tada žaidėjai turi sugrįžti į pradžią ir eiti iš naujo.
Žaidžiama poromis, kaip kad paprastai skautai eina į mišką. Poros negali būti arčiau viena kitos nei per penkis žingsnius. Pamatę pirmąjį švyturį, suranda priemones žvakutėms pasigaminti. Kitoje vietoje švyturys nurodo vietą, kur yra smėlio. Visos kitos iš anksto padėtos žvakutės - uždegti švyturiai,- ženklina takelio pradžią. Žaidėjai eina takeliais per miškelį ir pievas, ieškodami balto siūlo arba baltų ženkliukų.
Kliūtys takelyje: stovi automobiliai arba žaidimo teisėjai su žibintais, vienodais protarpiais įžiebdami šviesas,- pavyzdžiui, 10 sekundžių tamsa, 3 sekundes šviečia, arba 7 sekundes tamsa, 7 sekundes šviečia. Jeigu žaidėjai nespėja perbėgti ir yra apšviečiami, turi grįžti į pradžią. Ant žemės degančių žvakių negalima liesti (o žaidimo vedėjai žaidimo metu patikrina, kad jos nebūtų užgesusios).
Pasiekę takelio pabaigą ir radę degtukus, žaidėjai laukia, stebėdami viską aplinkui, iš kur ims šviesti raudoni žibintai (nelaimių atveju uždegamos automobilių šviesos). Žaidimo vadovas stebi žaidimo eigą ir pajutęs, kad daugelis jau surado degtukus, sušvilpia ar duoda kitą ženklą prie pilies esantiems talkininkams. Žaidėjai iš anksto įspėjami, kad vienas švilpuko signalas yra teisėjų ženklas.
Pamatę vieną raudoną žibintą, savo žvakutes uždega poros, kurių popieriniai maišiukai paženklinti skaičiumi "1", ir pradeda eiti žibinto link. Po trijų minučių užsidega antrasis žibintas, pradeda eiti poros, kurių maišeliai paženklinti skaičiumi "2". Dar po trijų minučių uždegamas paskutinis žibintas, eina paskutinieji.
Trys aukštai iškelti žibintai apšviečia Lietuvos vėliavą, iškeltą ant Gedimino pilies bokšto. Iš visų pusių į kalną lipa skautų ir skaučių poros, rankoje nešančios degančias žvakutes. Žaidimo vedėjai stebi, kad ir tie, kurie nerado takelio ar degtukų, ar kitaip negalėjo įsijungti, galėtų dalyvauti apeigoje.
Visiems užlipus prie žibintų, "Vilniaus" vadovė taria žodelį, išdalina po trispalvį ženkliuką kiekvienam ir kiekvienai ir visus ramiai ir tyliai pasiunčia atgal. Atsargumo dėlei suskambinama varpu ar duodamas kitas ženklas, kad ir kur nors užtrukę ar nuklydę žinotų, jog žaidimas pasibaigė. Visi išsiskaičiuoja, - patikrinama, ar visi grįžo.
Žemėlapyje yra pažymėti takeliai, vietos, kuriose stovi žvakės, kliūtys, degtukų slaptavietės ir kitos žaidimo ypatybės. Tokiam žaidimui per 200-300 m. žaidimo naktį be lempučių reikia apie 30-45 min., neskaitant baigiamojo žodelio ir grįžimo atgal.
 

IŠ „ŽAIDIMŲ APIE ŽMONIJĄ"

KITOKS MIESTAS. Žaidžiama kitame mieste, mažiau pažįstamoje to paties miesto dalyje, didmiesčio priemiestyje ar gretimos šalies vietovėje:

1. Skiltys kas 2-3 minutes išsiunčiamos į nurodytą vietą.

2. Toje vietoje laukia "žmogus" (iš anksto paaiškinama, kaip jis ar ji atrodo).

3. Jis skilčiai paduoda didelį voką, pilną mažesnių vokų, kurie atplėšiami iš eilės, atlikus prieš tai buvusio voko užduotį.

4. Nurodymai kiekvienai skilčiai skirtingi ir gali būti parašyti slaptaraščiu (pvz., vietoj raidžių - skaičiai). Kelias nurodomas ne pagal gatvių ar pastatų pavadinimus, bet pagal išvaizdą, kryptį, atstumą (pvz., už šimto žingsnių į pietus nuo sodelio eikite į pastatą, prie kurio įėjimo budi du džiunglių karaliai...).

5. Skiltys pereina miestą, stebėdamos traukinio stotį, aikštes, gyventojus, gyvenamus namus, aplinką, švarą, įeidamos pagal nurodymus į muziejus, bažnyčias ir kt.

6. Skilties nariai aprašo kelionę - vieni piešia vaizdus, kiti surašo įspūdžius ir nustatytu metu grįžta į "būstinę", - pradžios vietą.

7. Visi skilčių  žaidėjai praneša savo įspūdžius: ką matė, pastebėjo, kas būdinga šiam miestui, žmonėms.

8. Vadovai pranešimų metu užduoda klausimus ir papildo ta informacija, kuri buvo numatyta paskleisti žaidimo metu, pvz., kiek skirtingų tautybių gyvena mieste (jų restoranai, spaustuvės, gatvėje girdėtos kalbos, laikraščiai parduotuvėje, užrašai) arba kiek skirtingų tarnybų žaidėjai užtiko (ligoninė, prieglauda, ugniagesiai, valgykla benamiams, informacijos centras turistams, religinės literatūros skaitykla...).

KITOKIOS SĄLYGOS. Vieną parą vasaros stovykloje skirti uždaviniui, kuris aprašomas pratime "KITOKIE ŽMONĖS" . Uždavinį sugalvoja patys stovyklautojai, kartu vakare ar kitą dieną įvertina, paskaito ar peržiūri leidinius, kuriuose rašoma  apie vargingesnius žmones ar šalis.

Užduotys:

- kai patys skiltimis verda valgį, virtuvėlėje turėtų turėti visus įrankius, išskyrus keptuvę ir puodą kavai;

- pranešti, kad parai skiltis gauna tik 5 litrus vandens - gėrimui, virimui, arbatai, kavai, prausimuisi, dantų valymui ir t.t.

- nusimaudyti su muilu, turint tik vieną litrą vandens;

- nesinaudoti  tualetais; negali gauti muilo ir tualetinio popieriaus;

- maistas: pusryčiams - puodukas kavos ar arbatos ir duonos riekė (be sviesto ar uogienės); pietums - bulvytės, svogūnas, duonos gabalėlis; vakarienei - valandą prieš įprastą laiką pranešti, kad nieko nėra. (Negalima pirkti parduotuvėje, naudotis kitų nuosavybe skinant vaisius ar pan.). Vėliau vakare - pokalbis su vertinimais. Po to galima duoti vakarienę;

- įsivaizduoti, kad sužeisti trys stovyklautojai. Reikia juos nugabenti į ligoninę už 2 km be automobilio (yra automobilis, bet nėra degalų);

- stovykla padalijama į "šalis", kurių kiekviena tegaus 5 pasus, o be paso negalima keliauti iš vienos šalies į kitą. Pasus gauna tie, kurie "pasų valdybai" tinkamai paaiškina savo kelionės tikslą.

PASAULIO VAKARIENĖ. Stovyklautojams iš anksto nieko neaiškinama. Kai dalijamas skilties maistas vieneto ar stovyklos virtuvėje, trečdaliui prievarta įdedama tikrai per daug maisto, o dviems trečdaliams - visai mažai (du trečdaliai žmonijos eina miegoti alkani). Pratimo vedėjas ramiai stebi, po 5-7 min. sustabdo vakarienę ir prašo pasisakyti, "kas čia įvyko". Stovyklautojai patys pasakys, dalijosi ar nesidalijo tuo, kas įdėta lėkštėn, gal valgė tik tai, ką gavo, ar  suprato, kodėl gavo nevienodą kiekį (badas žemėje irgi nesuprantama gėda). Vadovai papildo jų  mintis, tada galima gauti daugiau valgyti. (Jei virtuvėje maistas duodamas virti skiltims ar valgomas paruoštas, 1/3 skilčių gauna per daug, 2/3 gauna visai nedaug, o po įvertinimo davinys papildomas.)


ASMENINĖ NUOMONĖ

1. Kiekviena skiltis arba keturių žaidėjų ratelis gauna kauliuką ir lapelius, kurių nugarėlėse pažymėti skaičiai nuo 1 iki 40, o nematomoje pusėje surašyti sakiniai.

2. Eilės tvarka žaidėjai meta kauliuką ir išsitraukia lapelį, pažymėtą  skaičiumi, kuris iškrito ant kauliuko, pvz., 3.

3. Garsiai perskaito parašytą sakinį ir pasako, ar visiškai sutinka, sutinka, neturi nuomonės, nesutinka, visai nesutinka su tuo, kas parašyta.

4. Žaidėjas įvardija priežastį, kodėl pritaria ar nepritaria perskaitytam sakiniui.

5. Jeigu ratelyje nėra kitokių nuomonių, einama toliau. Jeigu kieno nors nuomonė kitokia negu pirmojo žaidėjo, tik vienas gali per 1 min. pasakyti priežastį. Nereikia prieiti bendros nuomonės ar išvados.

6. Antrasis žaidėjas meta kauliuką, savo skaičių prideda prie anksčiau buvusiojo ir paima lapelį (pvz., metęs ir gavęs 5, prideda 3 ir skaito 8 sakinį). 7.

7. Kai prieinama iki 40, žaidžiama iš naujo, bet skaityti lapeliai nebenaudojami. Jeigu kurio nors skaičiaus nebėra, skaitomas sekantis sakinys.

8. Po 30-35 minučių skiltis ar ratelis per 5 min. išsirenka vieną klausimą, apie kurį norėtų pasikalbėti.

9. Skiltininkai paskaito pokalbiui pasirinktą temą.

10. Vadovas savo nuožiūra užakcentuoja ugdančias mintis.

11. Žaidimo rengėjai užrašo keturiasdešimt sakinių - teiginys turi liesti skautų, skaučių gyvenimą, būti artimas jų amžiui, sukelti diskusijas, būti įvairiai vertinamas (sutinku-nesutinku). Pratimas nėra mokslinė studija, tik būdas jauniems žmonėms išreikšti savo nuomonę savaip.

Pavyzdžiai:

1. Kalbų skirtumas yra didžiausia kliūtis skirtingų kultūrų žmonių dialogui.

2. Mums nereikėtų rūpintis kitų šalių problemomis, nes daug sunkumų ir savame krašte.

3. Tik ekonomikos žinovai gerai žino, kas naudinga ir nenaudinga kraštui.

4. Neraštingas žmogus nesugeba galvoti ir tinkamai elgtis.

5. šiais laikais baigtas mokslas nepadeda rasti darbo.

6. Mano šalies miestų gyventojai patys kalti dėl prasto maitinimosi, nes mieliau gyvena mieste negu dirba žemės ūkyje.

7. Tiktai geresnė technika gali pakelti ūkio gyventojų gerovę.

8. Daugiau šio krašto problemų galima išspręsti moralinio ir religinio auklėjimo dėka nei taikant ekonomines reformas.

9 Tarptautiniai skautų sąjungos projektai atitraukia mūsų jėgas nuo pagrindinio tikslo tinkamai skautauti mūsų šalyje.

10. Skautai negali dalyvauti tarptautiniuose projektuose, pirma nepasirūpinę šio
krašto reikalais.

11. Vienas pagrindinių skautybės tikslų yra padėti skautui ar skautei daugiau sužinoti ir geriau suprasti kitų kraštų padėtį ir sunkumus.

12. Geroje bendruomenėje kiekvienas laisvai išreiškia savo nuomonę.

13. Visuomenėje svarbiausia, kad jos nariai bendradarbiautų su kitais bendruomeniškai.

14. Tautinė įvairovė mieste ir krašte jau savaime yra didelė bėda.

15. Jeigu mūsų ekonominė santvarka būtų teisingesnė, būtų mažiau nusikaltimų.

16. Svarbiausia geros visuomenės ar valstybės savybė - kai visi piliečiai laikosi įstatymų.

17. Šios šalies jaunimas gali daug tikėtis iš ateities.

18. Vieningoje bendruomenėje žmonės nebijo išreikšti savo nuomonę.

19. Visi turėtų išmokti esperanto kalbą, kad skirtingų šalių žmonės galėtų susikalbėti.

20. Puiku gyventi tokiu metu, kai tiek daug jaudinančių įvykių.

21. Gyvenimas sukuria problemas tik kitiems.

22. Savo krašte ir savo namuose žmogus geriau jaučiasi negu bet kurioje kitoje vietoje.

23. Planuodamas savo ateitį, daugiausia dėmesio turi kreipti į savo tėvų nuomonę.

24. Žmogus turi sugebėti viską aukoti savo šeimai.

25. Mūsų švietimo sistema skatina žmogų plačiau mąstyti.

26. Mokykloje teikiamas mokslas mažai naudingas sprendžiant gyvenimo problemas.

27. Tėvų mintys dažnai būna atgyvenusios.

28. Kiekvieną žmogų reikėtų raginti, kad jis galvotų, kaip patobulinti aplinką ir visuomenę

29. Nors teisybė, kad visi žmonės lygūs, tačiau vis dėlto vienos rasės protingesnės už kitas.

30. Rasė nelemia žmogaus proto sugebėjimų.

31. Svarbiausias mokyklos tikslas yra išmokyti vaikus taikingai ir darniai sugyventi.

32. Mokyklose visų pirma turėtų būti mokoma gramatikos, matematikos ir t.t., o ne pilietiškumo ar visuomeninio ugdymo, taikingo sugyvenimo įgūdžių.

33. Kiekviena visuomenės dalis žengs pirmyn, kai padėtis visoje šalyje eis geryn.

34. Geras pilietis turėtų padėti visuomenės mažumoms pačioms išspręsti savo bėdas.

35. Visi piliečiai turėtų mokėti mokesčius, kurie padėtų remti visuomenės mažumas (neturtinguosius, bedarbius, ligonius...).

36. Nedera leisti pinigus neturtingoms miesto sritims, nes tai skriaudžia geriau gyvenančius.

37. Negerai, kad visuomenėje yra žmonių, kurie būtinai nori būti kitokie.

38. Visai visuomenei nėra gerai, jeigu skriaudžiama kokia nors rasė ar tautybė.

39. Žmonės yra dviejų rūšių - silpnieji ir stiprieji, - ir stiprieji visada nugali, laimi.

40. Žmonija neišvengiamai tokia, kad visuomet kils karai ir nesantaika.


ĮVAIRIOJE APLINKOJE DIRBANČIŲ AR GYVENANČIŲ NUOMONĖS

1. Kiekvienas gauna 4 apklausos lapo egzempliorius;

2. Sueigoje pasitariama, kas su kuo pasikalbės ir atsakys į klausimus;

3. Tie keturi žmonės turi atstovauti keturias skirtingas sritis:

- bažnyčios aplinkos žmogus,- seselė vienuolė, kapelionas, brolis vienuolis, parapijos tarybos narė (ys), tikybos mokytoja (as) ir pan.;

- verslo žmogus,- parduotuvės tarnautojas, kepėjas, vaistininkė, laikraščių pardavėja, kirpėjas, bibliotekininkas (tie, kurie nuolat susiduria su žmonėmis);

- valdžios pareigūnas,- miesto valdybos narys, apylinkės seniūnas, politinės partijos atstovas...

- darbo ar mokslo bendras (kuris kasdien būna drauge).

4. Per sutartą laiką apklausinėję asmenis, sueigoje sudeda atsakymus į klausimus ir, jei įmanoma, sudaro nuomonių "žemėlapį".

5. Galima palyginti šių žmonių pažiūras su savo (skautų, jaunimo) įžvalgomis, panaudoti iškeltus siūlymus vieneto veiklos planuose apie tai, kaip skautės ir skautai gali ugdyti taiką, supratimą, bendradarbiavimą. Klausimai yra šie:

Nuomonių apklausa

1. Profesija..................................

2. Amžius....................................

3. Kai kalbama apie taiką, ar taikos klausimas liečia šią šalį ir kaip?

4. Kokias neteisingumo apraiškas pastebite savo darbo aplinkoje?

5. Kokios šių neteisingų dalykų priežastys?

6. Ar pažįstate ką nors, kas dirba tam, kad išspręstų šiuos reikalus?

7. Ką dar būtų naudinga daryti, ką siūlytumėte?

8. Ar jūs ką nors darote, kad ten būtų atstatytas teisingumas?

9. Kokios jums labiau žinomos ar rūpimos smurto apraiškos mieste (krašte)?

10. Kokios tų žiaurumų priežastys?

11. Kas (asmenys, vienetai) rūpinasi tuo, kad sumažintų smurtą? Kokiais būdais?

12. Kaip asmeniškai reaguojate?

13. Su kuo dirbate kartu, kad pagerintumėte padėtį?

14. Ar jums būtų įdomu sužinoti šios apklausos išvadas?


PASAULIO SPAUDA

Daug išmokstama už mokyklos ribų, ypač - iš spaudos ir televizijos. Šis pratimas skiriamas 13-16 m. jaunuoliams, tinka ir vyresniems, kad jie:

-sugebėtų vertinti laikraščių bei žurnalų pateikiamą informaciją;

-atkreiptų dėmesį į tai, kaip aprašomos kitos kultūros ir kiti žmonės;

-mokytųsi dėmesingai vertinti spaudoje, televizijoje, skelbimuose pateikiamas žinias.

Savaitę ar dvi kiekviena skiltis renka vietinius srities ir krašto žurnalus ir laikraščius, tiek, kad tektų bent po tris kiekvienam skautui.

Kiekvienas skiltininkas gauna:

-lapelius, kuriuose bus aprašomi laikraščiai ar žurnalai. Žymimas leidinio pavadinimas, periodiškumas, pobūdis, leidimo vieta ir data;

-temų sąrašą, pvz., "Karas ir taika", "Vargingi ir išsivystę kraštai", "Kultūriniai skirtumai", "Migrantai ir tautybės", "Silpnųjų reikalai",  "Žmogaus teisės", "Religijų padėtis"...

-koks dėmesys laikraštyje skiriamas tam klausimui: vieta pirmame puslapyje; vedamajame; maža žinutė; atskiras priedas; didelė antraštė;  skubus pranešimas...

-temai skirta vieta: kiek puslapių; skilčių; nuotraukų; kokia viso laikraščio  apimties dalis;

-žinios pobūdis: tiesioginės žinios; duomenys; istorinės žinios; praktiškos išvados; prognozės; platesnis aiškinimas;

Šie dalykai surašomi anketos lentelėje, vienoje lapo pusėje, kad būtų lengviau pažymėti.
Kiekvienas dalyvis užpildo bent vieną apklausos lapą per 45-60 min. Skautai tarpusavyje gali laisvai kalbėtis ir tartis. Lapo apačioje visuomet parašo savo pastabas, įvertinimą.
Skiltys sueina draugėn ir per 30-40 min. paruošia bendrą uždavinį, pvz., laikraščio pirmąjį puslapį, iškirptų nuotraukų montažą, iškarpų surūšiavimą.  Gali puošti ir klijuoti, kaip pageidauja.
Surengiama spaudos paroda. Tada per 25-30 min. kiekviena skiltis kitoms parodo ir paaiškina savo pastabas, svarstybas, išvadas, o žiūrovai gali klausti ir pasisakyti.
Vadovas per 5 min. padeda apibendrinti patirtį, užduodamas klausimus: ar kitokie žmonės aprašomi teigiamai, supratingai? Ar šios žinios padeda suartinti įvairių šalių žmones? Ar jos teigiamai ar neigiamai nuteikia skaitytojus kitų tautų, rasių, luomų, profesijų, kultūrų atžvilgiu? Kokie yra pagrindiniai perskaitytų žinių duomenys, faktai, kur glūdi rašančiųjų nuomonė, kokia yra žaidimo dalyvių nuomonė?


TIKĖJIMO RAIDA

Parūpinama dėžė su įvairiais rūbais, kaspinais, spalvotu popieriumi, geležiukais (įrankiams, muzikos instrumentams), įvairiais niekniekiais.
Visi susiskirsto ar suskirstomi į keturių istorinių tarpsnių gyventojus: pirmykščius žmones, egiptiečius, hebrajus, ankstyvuosius krikščionis.
Kiekviena grupė tinkamai apsirengia ir suplanuoja savo inscenizaciją.
Visi kviečiami stebėti ir dalyvauti kiekvieną kultūrą atstovaujančios grupės vaidinime, vaizduojančiame tikėjimą, ryšį su dievybe, apeigas, pasaulėžiūrą.
Grupės ateina eisenoje ar kaip kitaip pagal saulės (kompaso) kryptis: pirmykščiai žmonės iš šiaurės, egiptiečiai iš vakarų, hebrajai iš rytų, krikščionys iš pietų.
Inscenizacijų metmenys:
- pirmykščiai žmonės labiausiai susiję su gamta, medžioja, kviečia be žodžių, muša būgną ar pagalius, apeiginiu šokiu kreipiasi į gamtos jėgas, gerbia šventą medį ir pan.;
- egiptiečiai yra žemdirbių, sėslios kultūros žmonės, ruošiasi statyti ar stato piramidę, didžiules statulas, groja instrumentais iškilmingoje eisenoje, dainuoja dainą saulei ir pan.;
- hebrajai išgyvena paslaptingą ryšį su Dievu, sudarę su Juo sandorą, turi 10 Dievo įsakymų (įstatymą) skrynioje, griežtai laikosi tikėjimo nuostatų (vaidinime - tvarkos, drausmės), gali turėti palapinę ar "šventyklą", kurion įneša skrynią su įsakymais, turi Šventojo Rašto Senąjį Įstatymą (ritinyje), šoka, grojant  muzikai, visus įjungdami, apie skrynią-palapinę, žemai nusilenkia ir t.t.;
- krikščionys, apsirengę kaip romėnai ilgais rūbais, įvairių tautų, rasių ir luomų - visi drauge, užsiima artimo meilės darbais (veda aklą, paguodžia verkiančią...), ruošia kuklesnes apeigas, renkasi prie statomo kryžiaus, gieda džiugią giesmę ir su visais dalijasi duona, už kurią dėkoja Dievui (ir kalba "Tėve mūsų").


PAŽADĖTOJI ŽEMĖ

Šventraščio inscenizacija, mąstymais ir penkiais žaidimais primenanti žmogaus ir bendruomenės kelią į laisvą gyvenimą kartu, - be vidinių suvaržymų ir be priespaudos.

A. Dykumoje

1. Karštą dieną visi žaidėjai eina kartu į nuošalesnę vietą arba į kitą aikštelę.

2. Aikštelėje TYLA, visi nusiauna batus, viską išima iš kišenių, kad liktų tik su būtiniausiais drabužiais.

3. Kiekvienas gauna duonos riekę ar bandelę, vieną vaisių, ne per smulkų žemėlapį; lapelį su atšviestomis Šventojo Rašto ištraukomis (Išėjimo knygos 2,23-25 apie vergiją, 3,1-6 apie pašaukimą, gautą iš Dievo, 3,7-15 apie uždavinį, 3,16-20 pamokymus) ir lapelyje du atspausdintus klausimus:

- kada jaučiuosi suvaržytas(a), varžomas(a), kokiomis sąlygomis man trūksta laisvės, laisvumo?

- kada jaučiuosi laisvas(a), kas man suteikia džiaugsmo, tegul ir pats  mažiausias dalykas?

4. Kiekvienas tyliai pagal brėžinėlį eina pavieniui į nurodytą vietą. Pakeliui sustoja paskaityti ištraukas, pagalvoti apie klausimus. Kadangi žaidėjai gali būti ir jauni, ir suaugę, laikas nustatomas pagal amžių - mažiems skiriama 30 min., ir geriau tegul jie eina mažais tyliais būreliais su vyresniu palydovu, o skautams, vyčiams, vyr. skautėms - kokios 4 val. "pabūti dykumoje."

5. Išgirdę trimitą ar ragą, susirenka nurodytoje vietoje.

B. Dvylikos genčių žaidimas.

1. Visi žaidėjai (jau galima kalbėtis) susibūrimo vietoje ieško paženklinto akmens (vedėjai iš anksto išslapsto, atsižvelgdami į  žaidėjų amžių,  kiekvienam po akmenį su brėžiniu, nubrėžtu kreida. Gali būti nupiešti vandens, strėlės, kardo, liūto, žalčio, duonos, vaiko, briedžio, plaktuko, rato, ąsočio, paukščioženklai. Radęs akmenį žaidėjas jį paima į rankas ir stovi vietoje.

2. Dabar žaidėjai turi surasti savo genties narius, o žaidimo talkininkai juos gaudo (reikia tik paliesti - žaidėjas sugrįžta į radimo vietą ir vėl iš naujo bėga ieškoti genties narių).

3. Antrą kartą jų nebegaudo, todėl gali laisvai judėti, kol visi žaidėjai atsiduria savo gentyse.

4. Paskaitoma Jozuės knygos ištrauka 1,1-17.

C. Tauta pereina per Jordano upę.

1. Visi sustoja prie linijos (arba ištiestos ilgos virvės, takelio ar pan.) ir, davus ženklą ragu, turi "persikelti per upę". Žaidimo talkininkai yra "vanduo", kuris nustatytame plote iki "kranto" žmones gaudo.

2. Paliestasis sustoja vietoje (upėje), kol jį paliečia tos pačios genties narys, narė, ir išlaisvintas vėl bėga į krantą.

3. Skaitomi arba vaizdžiai atpasakojami Jozuės knygos 3 ir 4 skyriai.

D. Jericho miesto nugriovimas.

Žaidėjai prieina prie miesto "sienų" (tarp medžių ištempta virvė, sudėti rąstai, paguldytos kopėčios ar pan.) plote, kuriame iš anksto padėti dvylikos genčių ženklai.
Talkininkai vaikšto aplinkui miesto sieną iš lauko pusės ir judesiais be žodžių bando žaidėjams perduoti 7 paslaptingus žodžius, kurie sienas "nugriaus".
Žaidėjai žino, kad bus septyni žodžiai, kuriuos, sujungus į sakinį, visiems  kartu labai garsiai sušukus, siena nugrius. (Jei įmanoma, talkininkai turi po "trimitą").
Perduodami žodžiai yra šie: AŠ ESU DIEVAS, NETURĖSI KITŲ DIEVŲ.
Siena "nukrenta" (virvės atleidžiamos, rąstai atitraukiami...) ir žaidėjai įbėga į savo genties teritoriją "Pažadėtoje žemėje".
Skaitoma Jozuės knygos ištrauka 6,1-21.

E. Karaliaus rinkimas.

Kiekviena gentis išrenka stipriausiąjį kandidatą tautos karaliumi.
Galiūnai tarp savęs varžosi, kovoja pagal kurį nors įprastą žaidimą (pvz., virvė paguldoma ratu ir visi 12 turi tilpti viduje; tada ratas sumažinamas, ir vėl visi bando abiem kojom tilpti, - kas netelpa, iškrenta; vėl sumažinti ratą, kol lieka tik vienas. Arba trauktynės per liniją - 6 vienoj pusėj, 6 kitoj - pertrauktasis iškrenta, kol lieka tik vienas).
Nugalėtojas paskelbiamas karaliumi (šūkiai, mėtymai ant rankų ar pan.).
Ateina "pranašas" (Samuelis), kuris primena ir paaiškina, kad valdovą išrenka ne patys žmonės, o Dievas. Pranašas Dievo vardu parenka patį jauniausią žaidėją, jį patepa aliejumi, uždeda karūną ar pan. Skaitoma pirmos Samuelio knygos ištrauka 8,1-9 ir 16,1-13.

F. Šventovės statyba.

Kiekviena gentis iš pagalių ir virvių pagamina neštuvus akmenims nešti.
Visi iškilmingai neša akmenis į numatytą vietą (tinka dainuoti, giedoti, groti) ir iš akmenų pastato aukurą.
Aplink aukurą rateliu giedama, dainuojama, šokama (pagal amžių bei sąlygas).  Skaitomi ar gyvai atpasakojami Antrosios Samuelio knygos 5 ir 6 skyriai.
Giedama iškilmingas "Aleliuja" ar "Amen".


IŠ „VAIDINTI IR APTARTI"

Šie vaizdeliai perskaitomi grupėje ar grupelėse, pasiruošiama juos suvaidinti, pabaigoje visi drauge aptaria.

1. SERGANTIS VAIKELIS guli lovoje, karščiuoja, jam labai skauda, ir niekas nežino, kas jam, kiek ilgai tai truks. Kokiais būdais šeima ir draugai sergantįjį ramina ir guodžia? Ką sako pats vaikas? Ką galime pasakyti mes, žiūrėdami į šį vaizdelį?

2. SENELIS LIGONINĖJE guli, apstatytas kvėpavimo, skysčių, vaistų, širdies aparatais. Kad ir nelabai tegali kalbėti, jo lūpos nuolat juda. Kai paiimi jo ranką, tvirtai įsikimba. Norisi gydytojo klausti, ar taip nepratęsiama senelio kančia? Gydytojas aiškina, kad tik palaiko gyvybę. Taip būtų gaila prarasti senelį...

3. KELIOLIKMETĖ MERGAITĖ tėvams nežinant išsiaiškino, kad tapo nėščia, laukiasi kūdikėlio. Nedrįsdama apie tai kalbėtis su savo tėvais, ji viską pasako vyresniajai sesutei, vėliau - savo draugei. Jos tėvai jai atrodo labai griežti ir ji nežino kaip jiems tai pasakyti.

4. SENELĖ PAS GYDYTOJĄ sužino, kad serga nepagydoma liga. Jeigu operuos, gali dar pagyventi net metus, o jeigu brangios ir sudėtingos operacijos ji atsisakys, gyvens gal tik 6 mėnesius. Senelei rūpi jos šeima, rūpi sveikata, rūpi, ko norėtų Dievas, nes ji yra pratusi vis rūpintis kitais.

5. KELEIVIAI PRIE KELIO stovi šalia sugedusio automobilio, kurio dangtis pakeltas. Jau beveik tamsu, gal bus lietaus, pro šalį važiuoja nedaug žmonių. Keleiviai moja, prašydami pagalbos, bet jų plaukai labai ilgi, jie atrodo, tarsi būtų nesiprausę. Ką kalbasi žmonės pravažiuojančiuose automobiliuose?

6. GERTI AR VAIRUOTI? - savęs klausia jaunuolis. O gal tik truputį, paskui palaukti, kol gėrimas "išsikvėps" ir jis ims gerai jaustis? Nes truputį gėda draugų paprašyti, kad parvežtų arba šeimos - kad leistų pernakvoti. Be to, juk nieko neatsitiks, jis žino ką darąs...

7. MAMOS TETA gyvena su savo sesers šeima mūsų namuose. Ji jau labai sena, beveik nebegirdi, vis susipainioja ir pasiklysta,- reikia jos vardą įsiūti į drabužius, kad išėjusią atgal namo parvežtų kaimynai ar policija. Ar negeriau būtų ją išvežti į prieglaudą ar duoti daugiau vaistų, kad ramiai sau sėdėtų vis toje pačioje vietoje?

8. ŠĮ VAKARĄ - ŠERMENYS, budynės prie mokslo draugės, kuri žuvo automobilio nelaimėje, kai į jį įvažiavo girtas žmogus (o gal buvo šlapia, automobilis paslydo...). Draugai ir draugės dabar eina jos aplankyti ir susitikti su jos tėveliais, broliu bei sesute. Ką galvoja draugai? Ką galvoja, jaučia tėvai, šeima?

9. Į AUTOBUSĄ keltu keliamas luošas žmogus. Visi kiti žmonės sėdi ir laukia. Prie traukinio stotelės jį vėl nuleidžia, ir jis turi nusigauti iki kelto į traukinį. Ar jam padėti? Ar jo gaila? Ar neturėtų jis važiuoti atskirai? Kaip jaučiasi luošasis važiuojančioje kėdėje?

10. GULIU LOVOJE IR SERGU. Turbūt užsikrėčiau sloga ar gripu, jaučiuosi  nesmagiai. Nesinori nei skaityti, nei žiūrėti televizoriaus, nei klausytis muzikos (mat ausys užgultos),  nei valgyti, tik daug gerti vandens. Sunku ir užmigti, kai visą dieną guli lovoje. Ką aš jaučiu, galvoju, planuoju?

11. NARKOTIKUS VARTOJANTIS jaunas žmogus jau trečią kartą atsiduria ligoninėje, kurioje jį bando gydyti, kad šis atprastų nuo nuodų. Jis pats sau žada,- bent taip sako,- nebebūti narkotikų vergu, kai tik išeis iš ligoninės į tuos pačius namus, susitiks tuos pačius draugus, susidurs su tomis pačiomis problemomis.

12. VAIKŲ NAMUOSE daug vaikučių sėdi kėdėse su ratukais, ant lovų, jie šaukia keistais balsais, jų judesiai keisti, kai kurių veideliai iškreipti. Aš ir mes vaikštome tarp jų ir kalbamės su jais, norime žaisti, nusišypsoti. Kas vyksta mūsų viduje? 


Daugiau...

 

 

 

Titulinis

Informacija

 

 

 

 

Draugaukime!


Skelbiame 2015 metų programas! Informacija...

 

Kviečiame į susitelkimo popietę moterims! Informacija...


Teisininko konsultacijos šeimos teisės klausimais. Informacija...

 

SEKMADIENIO FILMAS. Kviečiame...