„Poros santykiai nėra baigtinė ir stabili būsena, greičiau – gyvas organizmas, kuris nuolat kinta, auga, vystosi, keičiasi. Taip, kaip ir pats žmogus,“ – sako gydytoja psichoterapeutė, šeimų konsultantė, knygų autorė Aurima Dilienė. Todėl kalbėti apie netikėtą, nežinia iš kur iškritusią santykių baigtį nė neverta. Pabaigą, kaip ir pačius santykius, mes kuriame patys. Tereikia atsakyti sau, ar norime įveikti iškilusias krizes ir keliauti drauge į kitą etapą, ar visgi nuleidžiame rankas.
Santykių etapai: nuo alkio jausmo iki atskirties
Dilienė sako, kad santykiai kaip ir viskas šiame pasaulyje turi tam tikrą dėsningumą, etapus. „Tik užsimezgę jie labai primena alkio jausmą – mes trokštame kuo daugiau būti su savo išrinktuoju ar išrinktąja, laukiame susitikimų, žinučių. Natūralu, kad antras etapas panašus į pasisotinimo jausmą, kai jau galime išbūti be mylimojo: nors gera kartu, bet visai neblogai ir atskirai. Šiame etape paprastai jau susituokiama ir susilaukiama vaikų. Tuomet užklumpa „persivalgymo“ santykiais etapas, kai pastebime, kad mūsų susižavėjimo objektas ne toks ir žavus: ne taip rengiasi, ne ten palieka daiktus, ne taip kalba. Pajuntame atskirtį lyg vienas kitam būtume svetimi. Supratę, kad šalia esantis žmogus nėra jų pačių kopija, o atskira asmenybė, į kitą etapą poros dažnai ir nepatenka. Garsiai deklaruoja, kad „nesutapo charakteriai“ ir skiriasi. O štai kas atsitinka iš tiesų – per buvimo kartu laiką nustojame būti parodomąja savo pačių versija ir tampame tuo, kas iš tiesų esame. Problema ta, kad nenorime priimti kito žmogaus netobulumo. Neretai taip yra dėl to, kad patys savęs nepriimame netobulo. Šį etapą praeina tos poros, kurios jau turi nemažai įsipareigojimų ir kuriems skyrybos atneštų daugiau rūpesčių nei bendras gyvenimas,“ – pasakoja pašnekovė.
Šansas išlikti porai – kantrybė?
Psichoterapeutė nudžiugina, kad praėjus šiuos etapus, atsiranda šansas santykiams vystytis toliau. „Ketvirtasis – tai kantrybės etapas, kuriame mokomasi leisti kitam (ir sau) būti savimi. „Neremontuojant“, nekeičiant, nereikalaujant. Priimant tai, kad gyveni ne su tokiu pačiu kaip tu, o su kita asmenybe. Ir tik penktajame – įsipareigojimų vykdymo – etape jau gimsta meilė, kurią, žinoma, reikia puoselėti ir auginti,“ – teigia A. Dilienė. Dar yra šeštasis – draugystės etapas, ir tik pasiekę septintąjį galime džiaugtis brandžia meile.
Skirtumai – dar ne nuosprendis
Anot psichoterapeutės, mūsų skirtumai ir tai, kad bėgant laikui keičiamės, toli gražu nebūtinai turi tapti priežastimi skirtis. „Juk į santykius, santuoką kiekvienas ateiname jau su savo „bagažu“ – vaikystės patirtimis, jaunystės sprendimais, išmoktais elgesio modeliais. Ir jau pirmajame santykių etape pradedame tuos savo „lagaminus“ po truputį kraustyti ir derintis turimą bagažą – kas tinka, pasiliekame, kas ne – atsikratome. Jei tai darome nuolat, be pykčio, konkurencijos ir su tikslu likti drauge, viskas, tikėtina, klostysis sklandžiai,“ – sako A. Dilienė.
Svarbu augti kartu
Anot A. Dilienės, santuokoje su vyru Vaidotu skaičiuojančios jau dvidešimt devintus metus, asmenybės pokyčiai taip pat yra natūralus procesas: mokomės arba ne, tobulėjame arba ne, augame arba degraduojame. „Tačiau dažnai atsitinka taip, kad vieno sutuoktinio augimas vyksta kur kas sparčiau nei kito. Tokiu atveju, kai vienas nespėja iš paskos kitam arba, kai nenori augti, mokintis ir būti įdomiu pirmiausia pačiam sau, o paskui ir partneriui, gali įvykti skyrybos,“ – sako psichoterapeutė.
Tam, kad taip neatsitiktų, A. Dilienė pataria nenustoti mokytis: rasti naujų hobių, veiklų, mokytis kalbų, tobulinti profesijos įgūdžius ir pan. Visai nebūtina, kad sutuoktiniai tobulėtų toje pačioje srityje. Priešingai, išmokę, sužinoję skirtingų dalykų jie tik papildys vienas kitą. Taip pat A. Dilienė pabrėžia, kad neretai vieno sutuoktinio teigiami pokyčiai inicijuoja ir kito pasikeitimų pradžią.
Kitų sėkmingos patirtys taip pat gydo
Neretai žmonės galvoja, kad jei jau santykiai nesiklosto savaime, tai toliau kankintis ir juos tęsti neverta. Jei dar bandėte partnerį „paremontuoti“, bet nepavyko, tuomet tikrai vienintelė išeitis – skyrybos. Visgi psichoterapeutė A. Dilienė ragina suabejoti tokiu savo sprendimu ir išdrįsti kreiptis į specialistus: šeimos konsultantus, psichologus, koučerius, psichoterapeutus. Galbūt lankyti seminarus apie asmenybės ugdymo būdus ar skaityti knygas.
„Nelikite vieni, kalbėkitės, ieškokite kitų žmonių sėkmingų patirčių. Būtent išgirdus kitų porų problemas ar jų sprendimo būdus sugebėsite ir save iš šalies pamatyti ir sau padėti, savo santykius paauginti ir pereiti į brandesnį etapą,“ – sako pašnekovė.
Pagalba norintiems išsaugoti santykius
Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“, jau dvidešimt metų teikianti kompleksinę pagalbą skyrybas išgyvenantiems (suaugusiems ir vaikams) bei kitiems šios patirties paliestiems asmenims, užsiima šeimos krizių prevencija, asmens saviugda. Šiuo metu renkama nauja nuotolinė grupė poroms, norinčioms išsaugoti santykius, “Santykių laboratorija”.
Grupės vadovė – Aurima Dilienė, gydytoja psichoterapeutė, šeimų konsultantė, lektorė, vaikų ir paauglių psichiatrė, sukaupusi virš dvidešimties metų profesinę patirtį, trijų knygų autorė, šiuo metu gyvena ir dirba Prancūzijoje. Aurima kartu su vyru Vaidotu augina septynis įvairaus amžiaus vaikus.
Žurnalistė Giedrė Pūrienė, 2021.10.05.
Nuotrauka iš interneto.
