Apie vaikus ir paauglius
(2023. 05. 08) Skyrybų sužeistiems paaugliams ir suaugusiems padeda dailės terapija
Pagal traumuojančių patirčių skalę skyrybos yra antroje vietoje po artimojo mirties, todėl jas patyręs žmogus dažnai ilgai gydosi šeimos griūties padarytas žaizdas. Tėvų skyrybos ypač kenkia paauglių psichinei sveikatai. Išgyvenantiems skyrybų krizę siūlomos savipagalbos, psichoterapinės grupės, psichologinės konsultacijos, tačiau kartais to nepakanka. Šeimos ir asmens centras saviugdos „Bendrakeleiviai“, jau daugiau nei 20 metų teikiantis specializuotą kompleksinę pagalbą skyrybas išgyvenantiems suaugusiems, paaugliams ir vaikams, ieško įvairių pagalbos formų. Vienas iš būdų padėti skyrybų skausmą kenčiančiam žmogui – dailės terapija, kuri taikoma pozityviai aukštus sveikatos rodiklius pasiekusiose šalyse, yra pripažinta veiksminga priemone psichologinių sunkumų įveikoje, todėl dažnai taikoma potrauminėms situacijoms gydyti. Šiame centre baigusiems išėjimo iš skyrybų krizės programą dailės terapija siūloma kaip tolesnė pagalba, padedanti išgyventi jausmus, priimti tai, kas vyksta žmoguje, jo gyvenime. Žmogus, patyręs kūrybos procesą, tampa drąsesnis, laisvesnis, labiau pasitikintis savimi, o tai įgalina pokyčiams, neišvengiamybės priėmimui, kas ypač aktualu subyrėjus šeimai. “Priėmiau aš tą patirtį. Ji tikrai man buvo naudinga, nes padėjo kažką išlaisvint savyje, išreikšt, išpiešt. Aš pamačiau, kad pas mane spalvų yra, kad aš moku… kad galiu tokiu būdu save išreikšt ir kad kitiems irgi patinka tai, ir man patinka, kad man laisvai tai liejasi. Aš jutau pasitenkinimą, kad aš tai darau, kad nesigėdinu ir nebijau. Tas buvo bene didžiausias malonumas, drąsa, aš manyčiau, ir laisvė… Laisvai paimti ir išlieti…” – apie raiškos dažais patirtį liudija dailės terapijos sesijos dalyvė.
Dailės terapijoje piešinys yra žmogaus vidinės erdvės ir santykio su pasauliu atspindys. Kadangi piešinio simbolių kalba siekia žodžiams sunkiai pasiekiamas gelmes, dailės terapija ypač tinka tiems, kuriems sunkiau sekasi susivokti jausmuose, verbaliai juos išreikšti. Piešinys padeda iškelti jausmus į paviršių, juos pamatyti. Apie tai kalba dailės terapijos sesijų dalyvės: „Piešinys davė supratimą, konkretumą, aiškumą, kurio aš neturėjau, kuris buvo lyg per miglą, neturėjau vaizdinio, su kuriuo galiu… Man to vaizdinio užtenka.“; „ Tarsi plaukiojo, be formos, neaišku kas yra ir dabar tai įdėta į formą, kuri yra man aiški, konkreti ir aš į ją galiu pažiūrėti, atsisukti“.
Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ dailės terapiją išbandė tėvų skyrybas patyrę paaugliai, kuriuos prikalbinti priimti kokią nors pagalbą yra nelengva užduotis. Paaugliai yra jautrūs, dažnai kategoriški ir išrankūs žmonės. Išgyvenantys tėvų skyrybas jie patiria aibę sunkių, dažnai slepiamų jausmų ir yra ypatingai pažeidžiami, nors kartais atrodo kitaip. Neformalaus ugdymo pedagogė Renata Vainytė, paklausta, ko reikia, kad paauglys pasitikėtų, norėtų ir galėtų priimti jam siūlomą pagalbą ir kokia ta pagalba galėtų būti, atsakė: „Paaugliui reikalinga saugi erdvė minčių, jausmų refleksijai, savęs pažinimui, naujų vertybių įsisąmoninimui, kadangi namuose, kol tėvai yra įtampoje dėl skyrybų, paaugliai to dažnai neturi. Jiems svarbi erdvė, kurioje būtų suteikiamos psichologijos žinios, kad jie geriau suprastų savo situaciją, sunkumus ir gebėtų patys atrasti tinkamas savipagalbos strategijas. Jiems tinka užsiėmimai, padedantys kelti savivertę – suprasti savo stipriąsias puses.“ Renatos nuomone, paauglio, išgyvenančio byrančios šeimos patirtį, tėvų skyrybas pagrindinės problemos yra nesaugumo jausmas, neturėjimas erdvės kur paauglys galėtų suprasti ir reflektuoti kylančius naujus išgyvenimus. Tokiems paaugliams dažnai trūksta palaikymo, jiems būdingas pasitikėjimo savimi sumažėjimas, savivertės nestabilumas. Paklausta apie paaugliui tinkamą, patrauklią bendravimo ir pagalbos formą Renata sako, kad galbūtj tiktų jį kalbinti per dailės, muzikos terapiją, nes tai leidžia kalbėti per objektus. Neformalaus ugdymo pedagogės nuomone santykiui su paaugliu užmegzti labai svarbu pažinti jo „kalbą“ – suprasti, kas jį įkvepia, kuo jis gyvena.
Su išsiskyrusių šeimų paaugliais dirbusi LSMU ir VDA Dailės terapijos studijų programos magistrantė Daiva Rainytė pastebi, kad pasibaigus susitikimų ciklui, į klausimą kas buvo vertinga užsiėmimų metu, paaugliai atsakė: „darbas – pamiršau pasaulį; galimybė pažinti naujus žmones ir tapyti; išreikšti savo emocijas, mintis; daryti dalykus, kurių nedarydavau namuose; bendravimas; fainai praleistas laikas; gavau pažaisti su moliu; darbų refleksija.“ Paklausti ar jaučia pasikeitimus po dailės terapijos užsiėmimų: paaugliai atsakė: „papildžiau savo charakterio suvokimą; asmeniškai man jokių pasikeitimų, bet buvo verta lankyti; daugiau laisvės; tapau drąsesnis; gavau daugiau kūrybingumo; supratau kai kurias emocijas; labiau save pažinau“.
ŠASC „Bendrakeleviai“ šiemet į dailės terapijos užsiėmimus pakvietė ir suaugusius. „Skyrybų krizė – sunki gyvenimo permaina, kurią lydi stiprūs nerimo, įtampos, pasimetimo, pykčio jausmai. Netekties skausmas, gali susiaurinti suvokimo ribas. Subyrėjus išoriniam saugumui dažnai atsiveria vidinių resursų sekluma. Ypatingai sunku tiems, kas buvo pripratęs prie šio saugumo, o dar sunkiau tiems, kas ankščiau neturėjo galimybės vienumoje susitikti su savimi akis į akį. Skyrybų krizė gali tapti galimybe rasti savo paties gyvybinių jėgų šaltinį, kuriuo būtų galima pasitikėti, kad ir kas vyktų išoriniame pasaulyje“ – sako dailės terapiją vedanti Daiva Rainytė. Ji pažymi, kad „dailės terapijos grupė tai saugi erdvė, kurioje dailės priemonėmis galima perteikti su skyrybų krize susijusius išgyvenimus. O jų tokioje situacijoje būna daug. Čia galima priimtinu būdu išreikšti sunkias emocijas – pyktį, sielvartą bei stiprinti orientaciją savyje ir aplinkoje, įsižeminti dabarties momente. Grupėje patiriamas priėmimas, palaikymas, išgyvenimų bendražmogiškumas augina prarastą ar gerokai nukentėjusį pasitikėjimą kitais, padeda atkurti socialinius ryšius. Atsiranda galimybė atverti kelią su krize ateinančioms gyvenimo permainom ir asmenybės augimui“. Ji išvardina keletą išskirtinių savybių, kuriomis pasižymi dailės terapija, ir kurios padeda išgyventi ir įveikti skyrybų krizę bei kitas stresines situacijas. Visų pirma, kūrybos procesas suteikia atsipalaidavimą, tiesiogiai mažina nerimą, o neverbalinė kalba padeda išreikšti žodžiais sunkiai perteikiamas emocijas. Trauminės patirties suskliaudimas (uždarymas) kūrinio rėmuose suteikia kontrolės jausmą jos atžvilgiu ir skatina emocinę savireguliaciją. Simbolinė raiška padaro realybę labiau toleruojama, padeda nugalėti vengimą ir pagreitina terapinį procesą. Eksternalizacija (problemos atskyrimas nuo žmogaus) padeda priimti stresinę situaciją bei su ja nesitapatinti, suteikia erdvės įžvalgoms ir platesnei perspektyvai.
Terapijos eigoje žmogus pradeda suprasti, kad skyrybų skausmas nėra jis pats. Tas skausmas, skyrybų patirtis yra tiesiog problema. Atsisiejus nuo jos, atsitraukus, naštos svoris palengvėja. Be to, malonumas kurti augina savivertę, mažina emocinį sustingimą, padeda tvarkytis su kasdienybės iššūkiais. Kūryboje asmuo gali labai subtiliai išmokti klausyti savęs, išgirsti savo poreikius, visa tai priimti. Dailės terapijos proceso metu žmonės, būdami drauge, mokosi išklausyti kitą, išsakyti, pamatyti ir priimti tai ką mato ar girdi nepuldami to vertinti. Taip ugdosi empatija. O svarbiausia, dailės terapijos grupė teikia bendrystę, tokią svarbią skyrybas patyrusiam žmogui. Sesijos dalyvė pasakoja: “Aš pasidalint skaudžiais dalykais ar paatviraut galiu tik po labai ilgo priėjimo iki pasitikėjimo. O čia viskas atbuline tvarka vyksta. Tu daliniesi, ne tai, kad naiviai pasitikėdamas, bet visi ateina su tuo drąsiai, rodydami pasitikėjimą. Dalinasi atvirais ir skaudžiais išgyvenimais. Atrodo tampa artimas tas žmogus, nori nenori, nes jisai žino apie tave tuos dalykus ir su tavim dalinasi savo išgyvenimais ir tau atvirauja.”
Dažnai į dailės terapiją kviečiami žmonės nuogąstauja, kad nemoka piešti. Tačiau mokėjimo piešti nereikia, dažnai atvirkščiai, įsitraukti būna lengviau laikantiems save nemokančiais. Skyrybos sužeidžia jausmus, dažnai nubloškia žmogų į atskirtį, todėl jam reikia drąsinančios patirties, palaikymo. Dailės terapijos metodai gali padėti pažinti save, atsitiesti ir nepaisant skaudžios patirties, mokytis gyventi toliau.
Daiva Beliūnienė
Finansuojama Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2023 m. priemonės „Psichikos sveikatos stiprinimas skyrybas išgyvenančioms šeimoms ir jose augantiems vaikams“
„Tai svarstyklės – vienai lėkštelei leidžiantis, kita kyla“, – sako ŠASC „Bendrakeleiviai” steigėja dr. Rasa Bieliauskaitė. Vaiko vidinė logika jam sako, kad jis taps stipresnis, kai bus jo viršus. Mokykloje tokie vaikai plepa per pamokas, sudrausminti ne nutyla, o atsikerta, gali įžeisti, namie neklauso tėvų ir pan.
Bendrystė pasaulio pabaigai įveikti.
Vaikui padėti gali ne tik individuali specialisto konsultacija, bet ir toks pats, kaip jis bendraamžis. Grupiniame užsiėmime vaikams, patiriantiems tėvų skyrybas ar nedarną šeimoje, dalyvauja panašaus amžiaus vaikai ir vaikų psichologas. Ilgainiui vaikas ima suvokti, kad jis ne vienas, ne vienintelis, kad yra ir kitų vaikų, išgyvenančių tą pačią pasaulio pabaigą. Panaši patirtis sujungia, palaiko ir labai padeda.
Moksleivė Marija: „Nebepakeliu to, kas vyksta tarp mano tėvų“
Su tėvais Monika atvirai kalbėtis negali, tačiau galbūt pastūmės kitų vaikų tėvus imtis rimtų pokyčių – arba iš esmės taisyti savo santykius, ieškoti rimtos pagalbos, arba skirtis, taip išsivaduojant nuo nesibaigiančios įtampos.
Kas lydės prie altoriaus – patėvis ar tėvas? Dilema Rūtai net atima norą tuoktis
Kaip prisimena Rūta, būtent per šventes tarp tėvų kildavo konfliktų – kuris kada su ja atostogaus, su kuriuo ji švęs savo gimtadienį, su kuriais seneliais svarbiau valgyti Kūčias, kodėl ne su sava šeima? „Tačiau kuri šeima yra mano tikroji, man iki šiol neaišku. Tik ir stengiuosi laviruoti, kad visi jaustųsi gerai. Svajojau apie savo pačios šeimą, tačiau dabar net ištekėti be daugybės problemų negaliu“, – sako būsima nuotaka.
Psichologė – apie vieną skausmingiausių šiuolaikinių tėvų klaidų
Vaikas, kuris auga tokioje aplinkoje, pakeltą toną, įtemptą balsą priima labai natūraliai, tiesiog taip yra. Kaip yra jūra, žemė, dangus. Pakeltas tonas tampa bendras, įprastas. Tai veiksnys, kuris dar labiau sustiprina „negirdėjimo” kultūrą.
Mirčiai tolygūs vaikystės išgyvenimai, persekiojantys visą gyvenimą
Pirmas ir svarbiausias pagalbos vaikui šaltinis yra jo tėvai. Tačiau neretai jiems patiems sunku adekvačiai reaguoti į susidariusią situaciją, todėl vaiko poreikiai nueina į antrą planą.
Vaikai tėvų skyrybų metu ir po jų: ką reikėtų žinoti kiekvienam tėčiui ir mamai?
Šioje situacijoje svarbiausia yra suvokti tai, kad, jei pats esi be deguonies kaukės, tavo šansai padėti kitam smarkiai sumažėja. Todėl svarbu identifikuoti, kas yra tos deguonies kaukės skyrybų metu, ar ta pati kaukė tinka suaugusiajam ir vaikui, koks turėtų būti veiksmų planas ištikus santykių katastrofai.
Tai, kas išmuša pagrindą vaikui iš po kojų: kaip pastebėti ir padėti
Kalbėjausi su moterimi, kuri užaugo su geriančiais ir nuolat konfliktuojančiais tėvais grėsmės, prievartos ir skurdo akivaizdoje. Šiandien ji yra mylima žmona, mama ir gerbiama moteris. Paklausiau, kaip tai jai tapo įmanoma. Pasirodo, ją išgelbėjo mokytoja, jos dėmesys, rūpestis ir sukurta galimybė pasidalinti savo išgyvenimais. Kai šeima griūna, svarbu, kad vaikai kur nors kitur rastų saugią ir stabilią aplinką. Tai gali būti mokykla.
Juodoji statistika: tūkstančiai elgiasi taip, kad gėda net pripažinti
„Skyrybų vaikai atsiduria situacijoje, kai skirtumas tarp to, kaip jie gyveno ir dabar gyvens yra didžiulis, ir nereikia subanalinti, kad vaikams reikia tik gerų telefonų”, – spaudos konferencijoje Seime, kurią surengė „Bendrakeleiviai”, sakė Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė.