Išdrįskite suabejoti savo sprendimu skirtis

„Poros santykiai nėra baigtinė ir stabili būsena, greičiau – gyvas organizmas, kuris nuolat kinta, auga, vystosi, keičiasi. Taip, kaip ir pats žmogus,“ – sako gydytoja psichoterapeutė, šeimų konsultantė, knygų autorė Aurima Dilienė. Todėl kalbėti apie netikėtą, nežinia iš kur iškritusią santykių baigtį nė neverta. Pabaigą, kaip ir pačius santykius, mes kuriame patys. Tereikia atsakyti sau, ar norime įveikti iškilusias krizes ir keliauti drauge į kitą etapą, ar visgi nuleidžiame rankas.

 

Asmeninės ribos – psichinės sveikatos sąlyga

Būtent ilgalaikiuose artimuose santykiuose ribų klausimai sukuria daugiausiai problemų. Tam, kad gyvenant kartu būtų rasta pusiausvyra tarp intymumo ir individualumo, tarp bendrystės ir asmeninės autonomijos, – reikia nemažų pastangų. Būna porų, kurios didžiuojasi stipriu tarpusavio ryšiu. Tačiau kai nėra vietos asmeninei erdvei, kai asmeninės ribos išnyksta ir tampa tiesiog abstraktaus ,,mes“ kontūru, sunku kalbėti apie laimingus santykius ar apie laisvę būti pačiu savimi. Ypač skaudžiai ši problema išryškėja skyrybų ar netekties atvejais.

Mokantis keturių nesmurtinio bendravimo žingsnių (pastebėjimai, jausmai, poreikiai, prašymas), išmokstama sutelkti dėmesį į tai, kaip užmegzti ryšį empatiškai klausantis, o ne kaip „būti teisiam“ arba „gauti, ko norime“. Nesmurtinis bendravimas kuria kokybiškus santykius, kurie leidžia patenkinti abipusius poreikius ir atitikti vertybes, nes konfliktai kyla kaip tik tuomet, kai nepatenkinami mūsų bendražmogiški poreikiai (būties, saugumo, kūrybos, laisvės, laisvalaikio, draugystės ir artumo, dalyvavimo, tapatybės, prasmės, supratimo, transcendencijos ir t. t.)