Šie patirties perdavimo mokymai savigalbos grupių palydėtojams rengiami pasitelkus 16 metų kauptą patirtį vedant grupes skyrybų krizę išgyvenantiems žmonėms.
Kviečiami visi, kurie norėtų suburti išsiskyrusiųjų savigalbos grupes parapijose, Šeimos centruose, kitoje aplinkoje, ir įgyti žinių bei praktinių gebėjimų jas lydėti.
Išklausiusiems ciklą įteiksime dalyvavimą patvirtinančius pažymėjimus.
Tikimės, kad tie, kurie turi slaptą ar atvirą, drąsų ar nedrąsų troškimą padėti skyrybų ištiktoms šeimoms pereiti skausmą, išdrįs įsijungti į šį nelengvą, bet kilnų darbą.
Norime pabrėžti, kad rengsime palydėtojus ne terapinėms, o savigalbos grupėms, tai reiškia, kad palydėtojų atsakomybė ir vaidmuo yra kur kas kuklesnis nei „Bendrakeleivių” vedamose grupėse.
Mūsų darbo patirtis rodo, kad tokias grupes saugiau ir patikimiau lydėti dviems savanoriams, taigi iš kiekvienos bendruomenės ar organizacijos seminare viliamės sulaukti kelių atstovų.
Esame numatę priemones ir būdus, kuriais ir toliau teiktume pagalbą (seminarai, supervizijos ir pan.) pirmaisiais 2 metais.
Nebūtina iškart įsipareigoti tokias grupes lydėti. Seminarai gali padėti jums tiesiog ištirti/patirti, ar to norėtumėte, ar galėtumėte šia ar panašia veikla užsiimti. Jei šie seminarai padėtų jums giminingose veiklose (pvz., darbui su krizinėmis šeimomis, tėvais, vaikais ir kt.), esate taip pat laukiami. Skyrybų patirtis nebūtina, jei jūsų tikslai tiesiogiai nesiejami su skyrybų krizes išgyvenančiųjų grupelėmis. Kviečiame žmones iš visos Lietuvos.
Seminarų temos:
Dvasinio palydėjimo pagrindai.
Kas vyksta palydėjimo metu.
Jausmų ir poreikių atpažinimas.
Empatija sau ir kitam.
Pavojai, kurių palydoje turėtume vengti.
Krizę išgyvenančių žmonių lydėjimo ypatumai.
Dvasinė palyda bei psichologinis konsultavimas (panašumai, skirtumai, papildomumas). Palydėtojo laikysena.
Kaip surinkti savigalbos grupę, paruošti ir vesti susitikimą.
Savigalbos grupės, jų tikslai. Savigalbos grupių palydėtojo (moderatoriaus) vaidmuo ir kompetencijos.
Savigalbos ir psichoterapinių grupių skirtumai, sielovadininko vaidmuo grupėse.
Grupių išgyvenantiems skyrybas ypatumai.
PAGRINDINĖ INFORMACIJA:
Atsiliepimai:
Skaitantys šį tekstą tikriausiai yra pajutę ir patyrę bendrakeleiviškąją buvimo kartu su kitais dvasią – džiaugsmą ir ramybę būti savimi, toks, koks esi. Patirties perdavimo kursai labai svarbūs tiems, kurie nori iš vidaus suprasti, kaip ta ypatinga dvasia, verčianti atsiverti ir priimti kitą, kuriama. Kaip klausytis, kaip girdėti, kaip pačiam būti autentišku tarp kitų, kaip pasakyti, kada pasakyti – tokie ir panašūs klausimai čia kartu su Bendrakeleivių „vadais“. Gavau labai daug. Aktyviai taikau praktikoje, kaip būti čia ir dabar, kaip aktyviai klausytis kito, kaip pagarbiai ir švelniai būti dėl kito, kaip pastiprinti ir palaikyti, vesdama grupes su globos namų personalu ir vaikais.
Radvilė
Mokymuose įgytos patirties praktiškai netaikau, tačiau mielai vėl juose dalyvaučiau, kad įkvėpčiau „bendrakeleiviško“ dvasingumo. Galėčiau palyginti jį su oru – nepastebimas, prievarta nekišamas, tačiau, kai jaučiame jo trūkumą, pradeda dusinti. Beje, jis puikiai „įžodintas“ Henri J. M. Nouwen tekste „Sužeistasis gydytojas“, kuris taip įstrigo mokymų metu.
Gintė
„Bendrakeleivių“ patirties perdavimo seminaruose svarbiausias dalykas, ko išmokau, tai grupelių palydėtojo laikysena. Įsiminė tėvo Antano Saulaičio žodžiai, kad žmogus pats pajėgus išspręsti savo gyvenimo sunkumus, kitas neturi už jį spręsti, bet būti su žmogumi ten, kur jis yra šiandien. Sielovadininkė Živilė minėjo, kad labai svarbu leisti žmogui saugiai išsakyti savo jausmus grupėje ir duoti laiko su tuo pabūti. Būtent tai mane pačią labiausiai gydė. Norėčiau padėti kitiems, todėl pasirinkau užsiėmimus, kaip palydėti skyrybų krizę patiriančius žmones. Manau, artimiausiu metu pati pradėsiu vesti grupes. Kol kas teko išklausyti ir pabūti su pavieniais žmonėmis. Jausmas, kad pokalbis su manimi jiems padeda, buvo tikrai nuostabus. Patirties perdavimo seminarus rekomenduoju rinktis žmonėms, kurie patys patyrę skyrybas, jau atsitiesė ir nori padėti dar esantiems krizėje. Pasirinkusiems šią tarnystę linkiu rūpintis savimi, tobulėti, turėti kam atsiverti, aptarti savo jausmus. Sėkmės!
Kristina
Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ patirties perdavimo seminaruose gavome vertingos informacijos ir supratimo, kas ta savigalbos grupė. Buvo naudinga, kad žiniomis dalijosi įvairių sričių specialistai: kunigai, vienuolės, sielovadininkės, psichologės. Taip pat labai pravertė praktiniai užsiėmimai, kai patys galėjome pabūti grupės moderatoriais.
Kai ką iš įgytos patirties pritaikėme savo bendruomenės stovykloje. Subūrėme išsiskyrusiųjų grupelę, į kurią rinkdavomės pasidalijimui. Pabendravus su moterim, kurios vyras staiga mirė, kilo mintis, kad gal savigalbos grupelės galėtų būti rengiamos ir našlėms?
Daiva
„Bendrakeleivių“ patirties perdavimo seminaruose suvokiau, kad neprivalau žinoti atsakymų į visus klausimus. Svarbiausia – žmogus ir buvimas su juo. Nėra gero ar blogo poelgio, gero ar blogo jausmo, geros ar blogos įvykių sekos. Svarbiausia čia ir dabar būti šalia žmogaus su tais jausmais, mintimis, įvykiais ir pasekmėmis, su kuriais jis atėjo į grupę. Tai buvo trumpas mokymo kursas, kaip tiesiog būti žmogumi. Taip pat galimybė „pasimatuoti“ tarnystę, įvertinti savo brandą, pasiryžimą tarnauti kitiems, kai ne tu pokalbio ar diskusijos centras, o kiti – savo pasaulėžiūra, charakteriu ar patirtimi nuo tavęs besiskiriantys žmonės.
Įgytų žinių dar neteko panaudoti, bet tikiu, kad išauš mano valanda. Seminarai sustiprino norą toliau ieškoti būdo tarnauti žmonėms, rūpintis tuo, kas prieš daug metu buvo pradėta „Bendrakeleivių“ įkūrėjų.
Patirties perdavimo seminaruose rekomenduočiau dalyvauti žmonėms, kurie ieško būdo tarnauti, nori rasti gyvenimo prasmę padėdami kitiems. Nepatyrusiems skyrybų tai galimybė suprasti, kas vyksta su tokią netektį išgyvenančiais žmonėmis. Seminarai pasitarnaus ir jaučiantiems, kad gali vesti savigalbos grupes, bet neturi patirties.
Rita
Džiaugiuosi, kad pavyko dalyvauti „Bendrakeleivių“ patirties perdavimo seminaruose. Sužinojau daug naujo, pvz., kuo skiriasi psichologas nuo sielovadininko ir kokia kiekvieno paskirtis grupėje, kad kiekvienas grupę lankantysis gali atsiliepti į kito žmogaus poreikius. Kunigas, psichologė, Šeimos ir asmenis saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ dirbantys sielovadininkai, dalijosi darbo su skyrybų krizę patiriančiais žmonėmis specifika. Labai naudinga buvo praktiškai pabandyti būti grupės vedančiaisiais, įsijausti į konkrečias situacijas ir pritaikyti patirties perdavimo seminaruose įgytas žinias. Aš pati grupėje jaučiausi kaip komandos narė. Gautas žinias galėsiu pritaikyti savo darbe.
Lina
Iliustracija Tomo Karolio Kucharskio.
Seminaras iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
